Bendra informacija:
Vandens elektrinis laidumas yra to tirpalo savybė atlikti elektros srovę, priklausomai nuo vandenyje esančių jonų kiekio.
Orientacinis dokumentas, po kurio atliekama
analizė:Geriamojo vandens laidumo nustatymo analizė atliekama jos pačios laboratorijoje pagal nacionalinį standartą SR EN 27888:1997.
Metodo esmė:
Geriamojo vandens laidumo nustatymas atliekamas naudojant elektroninį laidumo matuoklį su stiklo elektrodu.
Mėginio atmetimo priežastys – netinkamo mėginio kiekis, mėginiai, surinkti netinkamose talpyklose, mėginiai netinkamai paženklinti ir pan.
Derliaus nuėmimo indas – švarus indas.
Analizei atlikti reikalingas mėginio kiekis - ne mažiau kaip 100 ml.
Būtinas apdorojimas po derliaus nuėmimo – nereikalingas.
Mėginio stabilumas – šviežiai surinktas vanduo yra stabilus 2 dienas 2-8°C temperatūroje arba 6 valandas aplinkos temperatūroje.
Analizės metodas - elektrocheminis.
Atskaitos vertės pagal vandens dėsnį 1)
| Parametras / matavimo vienetas | CMA vertė (didžiausia leistina koncentracija) |
| Laidumas 2), μS cm-1 esant 20°C |
| max. 2,500 2) Vanduo neturėtų būti agresyvus
|
Rekomendacijos analizei atlikti / Pamatinių verčių viršijimo poveikis –
Jonizuotą vandenį organizmas naudoja vienareikšmiškai. H2O molekulės prilimpa viena prie kitos ir sudaro molekulių kekes (grupes). Nors paprastame vandenyje krūva susideda iš 12-18 molekulių, jonizuotas vanduo turi šešiakampes kekes, susidedančias tik iš 6 molekulių. Ši mažesnė struktūra įsiskverbia į ląsteles daug lengviau nei "normalus " vanduo. Kekių struktūra atsiranda po jonizacijos. Ši procedūra padidina vandens hidratacijos pajėgumą iki 6 kartų, nes vanduo absorbuojamas, patenka į ląsteles ir organizmas jį naudoja daug lengviau. Siekiant sumažinti laidumą, naudojamas įrenginys su atvirkštiniu osmosu arba kitais specifiniais įrenginiais.
Bibliografija:
ĮSTATYMAS Nr. 458/2002 su vėlesniais Įstatymo Nr. 311/2004, Vyriausybės potvarkio Nr. 11/2010- , Įstatymo Nr. 124/2010 ir Vyriausybės potvarkio Nr. 1/2011
